Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
2010-08-31
Stagnacija be Brežnevo
Neseniai Vilniuje baigėsi Europos jaunių iki 18 m. krepšinio čempionatas. Rugsėjo 3 d., kai Lietuvos futbolo rinktinė žais su Škotija, laukiama atvykstant apie 3000 škotų sirgalių, rugsėjo viduryje vyks interneto valdymo forumas, kuriame turėtų dalyvauti virš 1500 užsieniečių, vos ne tuo pačiu metu Vilniuje vyks ir mikroskopinės odontologijos kongreso generalinė asamblėja, dalyvaujant apie 500 svečių iš užsienio, o dar artėja 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas ir t.t. Atrodytų, kad viešbučių vadovai turėtų džiaugtis, jog darbo turės per akis. Be abejo, ir pajamų. Tačiau, gal jau šimtas kažkelintą kartą iš viešbučių asociacijos vadovės lūpų išgirstame tuos pačius paverkšlenimus – viešbučiai bankrutuoja, verslas žlugs, nes negrąžinamos PVM lengvatos. Kaip svarus argumentas pateikiama informacija, kad „Mūsų viešbučiai moka 21 proc. PVM, estų – tik 9, tad ar ne todėl Taliną aplanko dukart daugiau turistų nei Vilnių“. Išklausius tokius „faktus“, pirmiausia lieka neaišku kas realiai tą PVM moka. Kitas niuansas, ką, beje, pažymėjo ir Europos krepšinio federacijos atstovai, revizavę Lietuvos pasirengimą 2011 m. čempionatui – tai viešbučių problemos, užsistagnavusi jų veikla. Be abejo, besirūpinant vien tik PVM lengvatomis, kitaip ir būti negali.
Kitas akivaizdus stagnacijos periodą išgyvenantis sektorius – tai nekilnojamojo turto rinka. Ir čia, pasirodo, einama lengviausiu, nors pakankamai rizikingu keliu. Peršamas Latvijos pavyzdys, nes „Latviai išmėgina naują būdą ištirpdyti įšalą nekilnojamojo turto rinkoje – nuo liepos trečiųjų šalių piliečiai, investuodami į turtą mūsų kaimyninėje šalyje, įgyja teisę pretenduoti į ilgalaikį gyvenimo leidimą. Kitaip tariant, Rusijos investuotojams pasiūlytas planas: ilgalaikė Šengeno viza už investiciją į butą Rygoje ar Jūrmaloje“. (Verslo žinios, 2010-08-27, Nr. 161). Kai kurie Lietuvos verslininkai tokį kaimyninės šalies žingsnį vertina pozityviai. Labai įdomu šia tema būtų išgirsti Tėvynės sąjungos (TS-LKD) patriarcho prof. V. Landsbergio komentarą, nes mano nuomone, toks žingsnis valstybei yra didesnė rizika, negu kad „prileidus Ivaną prie vamzdžio“. Tenka prisiminti konservatorių pragramoje įrašytą nuostatą, kad TS-LKD sieks, jog 2050 m. Lietuvoje gyventų 4 milijonai gyventojų. Jei dabartinė Vyriausybė neatsispirs dalies verslo spaudimui pasekti kaimynų latvių pavyzdžiu NT rinkoje, tuomet jau teks viešai paklausti premjero A.Kubiliaus – iš 4 milijonų kokį procentą 2050 m. sudarys lietuviai?
Sąstingį nekilnojamojo turto rinkoje įveikti pradžioje užtektų dviejų veiksmų. Pirma, NT kainos turi optimizuotis ir pasiekti europinį lygį (pagal darbo užmokesčio ir NT kainų dydžių santykį). Antra, privalu įvesti nekilnojamojo turto mokesį, taikant „grindų“ principą.
Tai tik keli privataus sektoriaus „verslumo“ pavyzdžiai. O premjeras visais įmanomais ir neįmanomais būdais toliau stumia valstybės valdomų įmonių pertvarkos strategiją, pagal kurią nemenką valstybės turto ir įmonių dalį numatyta perduoti privačiam verslui. Tokia pozicija atskleidžia Vyriausybės ir paties premjero mąstymo stagnaciją, tiksliau, valstybinio mąstymo nebuvimą.
Manau, kad prieš kalbant apie valstybės turto pertvarką, Vyriausybei privalu būtų parengti ir pateikti informaciją apie privatų sektorių: kokią dalį BVP valdo privatus sektorius ir kokią iš to naudą turi valstybė, kokią naudą duoda kitų šalių valstybinių įmonių valdomos buvusios Lietuvos įmonės, kokia visuomenei suteikta nauda iš privatizacijos procesų ir t.t. Jeigu, kaip teigiama, yra pagaliau suskaičiuotas valstybės valdomas turtas, norėtųsi pamatyti konkrečius strateginių ir nestrateginių, neprivatizuotinų ir privatizuotinų įmonių sąrašus. Pagaliau, trečia, jei kalbama, kad pertvarka, įkuriant „Visuomį“ duos po 2-3 mlrd. Lt papildomų įplaukų kasmet, taip pat labai norėtųsi pamatyti finansinę išklotinę, kas konkrečiai sudarys tuos 2-3 mlrd. Lt. (Dėl pirmo milijardo pirmaisiais metais aišku – tai vienkartinės už privatizuotas įmones gautos įplaukos.)
Kadangi neturime jokios informacijos bent jau apie aukščiau paminėtus tris punktus, jau nekalbant apie septynių kompetentingų vadybininkų pavardes, todėl „Visuomis“ (hmm, primena "Leo") panašus į dar vieną ruošiamą privatizacijos niekšybę.
Jurgis Bielinis, LSDS tarybos narys
2010-08-31
Už jūsų ir mūsų laisvę (5)
Rugpjūčio ir kiti įvykiai
“...Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis ar jiems besuprantamos bus?” (Maironis)
Po sausio įvykių ne tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje tvyrojo dvivaldystė, bet ir visoje Sąjungoje tvyrojo įtampa. Lietuvai informaciją teikė Kauno televizija, Sąjūdžio spauda. Ji buvo leidžiama ir rusų kalba. Mūsų siekius su purvu maišė jedinstveninkų, platformininkų lapeliai, laikraštukai ir okupantų kaspervizija.
Už gelžbetoninių luitų, apraizgytų spygliuota viela, posėdžiavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Dieną naktį pasikeisdami Lietuvos šventovę, protą ir širdį saugojo didelis būrys pasiryžėlių.
Prasidėjęs išsilaisvinimas Lenkijoje, Lietuvoje nežlugo kaip devynioliktame amžiuje, kurio išsiplėtimo vylėsi rusų liaudininkai. Šį kartą žinios iš Lietuvos greitai plėtėsi po visą Sąjungą.
Su Maskvos socialdemokratais palaikiau ryšį. 1991 m. pavasarį iš maskviškio krikščionių demokratų partijos nario Jurijaus Krylatovo gavau laišką, kuriame jis gyrėsi: „Maskviečiai gavo perspėjimą iš Rygos, kad atvažiuoja visas traukinys rygiečių demonstruoti prie Presnios Baltųjų Rūmų prieš Borisą Jelciną, kodėl tas užstoja Pabaltijo valstybes.“ Jie tuos demonstrantus sutiko jau pasirengę, suplėšė jų plakatus, transparantus, atėmė, sumindžiojo atsišaukimus, patiems rygiečiams nuplėšė skvernus ir apykakles. Demonstrantai pabėgo į netoli esantį parką ir nebedrįso prisiartinti prie Baltųjų Rūmų (Aukščiausiosios Tarybos).
Kad Sąjungoje nepaprastai domėtasi Lietuvos Sausio įvykiais ir jų tąsa, darosi aišku iš to, kad 1991 m. gal mėnesiui praslinkus po sausio įvykių vienas rusas susirado Kauno LSDP būstinę, kurioje aš tuo metu buvau. Sakėsi atvažiavęs iš Magadano, Maskvoje sužinojęs, kad Kaune galima gauti vaizdajuosčių su Sausio 13-osios įvykiais... Man tai buvo smagi naujiena... Kaip nepadėsi iš tokios tolybės atvažiavusiam žmogui. Veduosi aš jį į parduotuvę, kurioje pirkdavau tas kasetes, o tų kasečių jau nėra. Ką daryti, negi tas žmogus bus veltui atvažiavęs. Be to, man suprantama, kad tos kasetės politiškai keis padėtį Tolimuose Rytuose... Veduosi žmogų į Radiją ir televiziją Daukanto gatvėje, su kurių darbuotojais buvau pažįstamas Ir čia kasečių neturi... Minkštinam televizininkų širdis, neatstojam. Ir jie randa išeitį. Ištrina senos kasetės vaizdus ir naujai įrašo Sausio kruvinus įvykius. Magadanietis patenkintas imasi televizininkui apmokėti – tas to užmokesčio kratosi... Taria: „Tai tegul būna „Už jūsų ir mūsų laisvę“.
Rugpjūčio 19 d. rytą, įjungęs radiją, teišgirdau, kad Michailas Gorbačiovas serga ir valdžią ima kažkoks komitetas. Kitos radijo stotys įtartinai tylėjo. Per Maskvos televiziją transliavo animacinius filmus ir be paliovos P.Čaikovskio „Gulbių ežerą“. Supratom, kad kažkas įvyko.
Tą pirmadienį, nors nebuvau rajono deputatų tarybos prezidiumo narys, susirinko visas prezidiumas. Visiems pasidarė aišku – vyksta perversmas. Aš neabejojau, kad perversmininkai pralaimės, nes dalyvavau rusų mitinguose, mačiau žavėjimąsi lietuviais, mačiau jų nuotaikas... Sužinoję, kad esu lietuvis, sveikindavo. Sakydavo: „Perduok Landsbergiui linkėjimus“.
Man kilo klausimas, kaip pasielgs Jonavos deputatų taryba. Kai kurie Prezidiumo nariai replikavo: „Dabar M.Gorbačiovą tai prispaus“. Aš tą nuomonę neigiau ir sakiau, kad bus atvirkščiai.
Tarybos pirmininkas Edmundas Gedvila pasiūlė priimti aptakią formuluotę, įsipareigojančią, tačiau nieko nesmerkiančią: „Mes esame ištikimi savo demokratiškai rinktoms Vyriausybei ir Aukščiausiajai Tarybai ir vykdysime tik jos įstatymus ir reikalavimus“. Buvo nutarta sušaukti neeilinę sesiją padėčiai apsvarstyti.
Per užsienio radiją transliavo perversmininkų įsakymus, per televiziją vakare parodė jų spaudos konferenciją ir vadus su drebančiomis rankomis. Užsienio radijo stotis pranešė, kad Presnioje Borisas Jelcinas, atvažiavęs ant tanko, vadovauja Baltųjų Rūmų gynybai, maskviečių minios jį palaiko. Niekas netikėjo, kad M.Gorbačiovas serga. Per televiziją matėme, kad tankai ir šarvuočiai Presnios Baltuosius Rūmus laiko apsupę.
Jonavoje buvo neramu: tai vienur, tai kitur būreliais rinkosi jedinstveninkai, kapėesesininkai. Jie laukė, kuo baigsis įvykiai Presnioje, ir rengėsi imti valdžią. Naktį ties Dumsių kalnu ir Jadvygavos pakalne į rastų užtvaras įsirėžė „Žiguliai“.
Kauno televizija perpasakojo, kad perversmininkai neįveikia Baltųjų rūmų, o dalis tankų ekipažų perėjo B. Jelcino pusėn, kad maskviečiai juos gina kaip lietuviai kad gynė savo Aukščiausiąją Tarybą.
Rugpjūčio 20 d. rytą įvyko rajono tarybos neeilinė sesija. Po tarybos pirmininko Edmundo Gedvilos ir kitų kalbos, savo nuomonę išsakė ir vietinis rusas deputatas nuo Ruklos. Iki šiol atsimenu jo „draugišką“ perspėjimą: „Jūs, deputatai ir valdybos nariai, mokate dirbti su žmonėmis, būtų gerai, kad ir toliau tą darbą dirbtumėte, o mums nereikėtų ieškoti šioms pareigoms kitų žmonių“.
Mane tai įskaudino ir, atrodo, pasakiau: „Aš lankiausi ne kartą Maskvoje, kituose rusų miestuose, žinau maskviečių nuotaikas, dalyvavau jų mitinguose. Perversmas nelaimės, maskviečiai nepasiduos“.
Už prezidiumui pateiktą formuluotę buvo balsuojama: Jonavos deputatai kairieji ir dešinieji buvo vieningi: „Esame ištikimi savo demokratiškai rinktam parlamentui ir Vyriausybei“. Tik vienas deputatas nuo Ruklos, rusas sentikis, balsavo prieš. Kaip vėliau man E. Gedvila persakė, jam Ruklos garnizono vadai pranešė, kad jų deputatas nuo Ruklos primygtinai prašė, kad jie išvaikytų Jonavos rajono valdžią. Tai patvirtina, kad būta tokio visuotinio partsekretorių kreipimosi, ką apie tai rašė Maskvos laikraštukas „Metalist“ .
Jonavoje ši diena buvo rami. Tankai stovėjo Jonavos prieigose. Vytautas Landsbergis kvietė žmones atvykti ginti Parlamento...
SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ
