į pagrindinį Rašykite mums
 
 
NAUJIENOS IR AKTUALIJOS
LSDS VEIKLA IR RENGINIAI
SKYRIAI INFORMUOJA
DOKUMENTAI, KOMENTARAI
PROGRAMA
ISTORIJA
SOCIALDEMOKRATIJOS ISTORIJOS PUSLAPIAI
IN MEMORIAM
MŪSŲ BIČIULIAI
KVIEČIAME PRISIJUNGTI
SOCIALDEMOKRATINĖS MINTIES INSTITUTAS
APIE PROFESINES SĄJUNGAS
2008 M. SEIMO RINKIMAI
KONTAKTAI
VADOVAI
PRAŠOME PAREMTI
LSDS Deutsch (German)
LSDS English
 
  Naujienos ir aktualijos
  2010 09 02  
 

Ar gali „Visuomis„ išgelbėti Lietuvos ūkį?

 
  plačiau  
     
  2010 08 26  
 

Socialdemokratų sąjunga nepritaria privataus kapitalo atėjimui į oro uostų valdymą

 
  plačiau  
     

NUOMONĖS, KOMENTARAI

Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
2010-08-31

Stagnacija be Brežnevo

Neseniai Vilniuje baigėsi Europos jaunių iki 18 m. krepšinio čempionatas. Rugsėjo 3 d., kai Lietuvos futbolo rinktinė žais su Škotija, laukiama atvykstant apie 3000 škotų sirgalių, rugsėjo viduryje vyks interneto valdymo forumas, kuriame turėtų dalyvauti virš 1500 užsieniečių, vos ne tuo pačiu metu Vilniuje vyks ir mikroskopinės odontologijos kongreso generalinė asamblėja, dalyvaujant apie 500 svečių iš užsienio, o dar artėja 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas ir t.t. Atrodytų, kad viešbučių vadovai turėtų džiaugtis, jog darbo turės per akis. Be abejo, ir pajamų. Tačiau, gal jau šimtas kažkelintą kartą iš viešbučių asociacijos vadovės lūpų išgirstame tuos pačius paverkšlenimus – viešbučiai bankrutuoja, verslas žlugs, nes negrąžinamos PVM lengvatos. Kaip svarus argumentas pateikiama informacija, kad „Mūsų viešbučiai moka 21 proc. PVM, estų – tik 9, tad ar ne todėl Taliną aplanko dukart daugiau turistų nei Vilnių“. Išklausius tokius „faktus“, pirmiausia lieka neaišku kas realiai tą PVM moka. Kitas niuansas, ką, beje, pažymėjo ir Europos krepšinio federacijos atstovai, revizavę Lietuvos pasirengimą 2011 m. čempionatui – tai viešbučių problemos, užsistagnavusi jų veikla. Be abejo, besirūpinant  vien tik PVM lengvatomis, kitaip ir būti negali.

Kitas akivaizdus stagnacijos periodą išgyvenantis sektorius – tai nekilnojamojo turto rinka. Ir čia, pasirodo, einama lengviausiu, nors pakankamai rizikingu keliu. Peršamas Latvijos pavyzdys, nes „Latviai išmėgina naują būdą ištirpdyti įšalą nekilnojamojo turto rinkoje – nuo liepos trečiųjų šalių piliečiai, investuodami į turtą mūsų kaimyninėje šalyje, įgyja teisę pretenduoti į ilgalaikį gyvenimo leidimą. Kitaip tariant, Rusijos investuotojams pasiūlytas planas: ilgalaikė Šengeno viza už investiciją į butą Rygoje ar Jūrmaloje“. (Verslo žinios, 2010-08-27, Nr. 161). Kai kurie Lietuvos verslininkai tokį kaimyninės šalies žingsnį vertina pozityviai. Labai įdomu šia tema būtų išgirsti Tėvynės sąjungos (TS-LKD) patriarcho prof. V. Landsbergio komentarą, nes mano nuomone, toks žingsnis valstybei yra didesnė rizika, negu kad „prileidus Ivaną prie vamzdžio“. Tenka prisiminti konservatorių pragramoje įrašytą nuostatą, kad TS-LKD sieks, jog 2050 m. Lietuvoje gyventų 4 milijonai gyventojų. Jei dabartinė Vyriausybė neatsispirs dalies verslo spaudimui pasekti kaimynų  latvių pavyzdžiu NT rinkoje, tuomet jau teks viešai paklausti premjero A.Kubiliaus – iš 4 milijonų kokį procentą 2050 m. sudarys lietuviai?

Sąstingį nekilnojamojo turto rinkoje įveikti pradžioje užtektų dviejų veiksmų. Pirma, NT kainos turi optimizuotis ir pasiekti europinį lygį (pagal darbo užmokesčio ir NT kainų dydžių santykį). Antra, privalu įvesti nekilnojamojo turto mokesį, taikant „grindų“ principą.

Tai tik keli privataus sektoriaus „verslumo“ pavyzdžiai. O premjeras visais įmanomais ir neįmanomais būdais toliau stumia valstybės valdomų įmonių pertvarkos strategiją, pagal kurią nemenką valstybės turto ir įmonių dalį numatyta perduoti privačiam verslui. Tokia pozicija atskleidžia Vyriausybės ir paties premjero mąstymo stagnaciją, tiksliau, valstybinio mąstymo nebuvimą.

Manau, kad prieš kalbant apie valstybės turto pertvarką, Vyriausybei privalu būtų parengti ir pateikti informaciją apie privatų sektorių: kokią dalį BVP valdo privatus sektorius ir kokią iš to naudą turi valstybė, kokią naudą duoda kitų šalių valstybinių įmonių valdomos buvusios Lietuvos įmonės, kokia visuomenei suteikta nauda iš privatizacijos procesų ir t.t. Jeigu, kaip teigiama, yra pagaliau suskaičiuotas valstybės valdomas turtas, norėtųsi pamatyti konkrečius strateginių ir nestrateginių, neprivatizuotinų ir privatizuotinų įmonių sąrašus. Pagaliau, trečia, jei kalbama, kad pertvarka, įkuriant „Visuomį“ duos po 2-3 mlrd. Lt papildomų įplaukų kasmet, taip pat labai norėtųsi pamatyti finansinę išklotinę, kas konkrečiai  sudarys tuos 2-3 mlrd. Lt. (Dėl pirmo milijardo pirmaisiais metais aišku – tai vienkartinės už privatizuotas įmones gautos įplaukos.)

Kadangi neturime jokios informacijos bent jau apie aukščiau paminėtus tris punktus, jau nekalbant  apie septynių kompetentingų vadybininkų pavardes, todėl „Visuomis“ (hmm, primena "Leo") panašus į dar vieną ruošiamą privatizacijos niekšybę.


Jurgis Bielinis, LSDS tarybos narys
2010-08-31

Už jūsų ir mūsų laisvę (5)

Rugpjūčio ir kiti įvykiai

“...Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis ar jiems besuprantamos bus?” (Maironis)                       

Po sausio įvykių ne tik Lie­tuvoje, Latvijoje, Estijoje tvyrojo dvivaldystė, bet ir visoje Sąjungoje tvyrojo įtampa. Lietuvai informaciją teikė Kau­no televizija, Sąjūdžio spauda. Ji buvo leidžiama ir rusų kalba. Mūsų siekius su purvu maišė jedinstveninkų, platformininkų lape­liai, laikraštukai ir okupantų kaspervizija.

Už gelžbetoninių luitų, ap­raizgytų spygliuota viela, posėdžiavo Lietuvos Aukščiausiosios Ta­rybos deputatai. Dieną naktį pasikeisdami Lietuvos šventovę, protą ir širdį saugojo didelis būrys pasiryžėlių.

Prasidėjęs išsilaisvinimas Lenkijoje, Lietuvoje nežlugo kaip devynioliktame amžiuje, kurio išsiplėtimo vylėsi rusų liaudininkai. Šį kartą žinios iš Lietuvos greitai plėtėsi po visą Są­jungą.

Su Maskvos socialdemokratais palaikiau ryšį. 1991 m. pavasarį iš mask­viškio krikščionių demokratų partijos nario Jurijaus Krylatovo gavau laišką, kuriame jis gyrėsi: „Maskviečiai gavo per­spėjimą iš Rygos, kad atva­žiuoja visas traukinys rygiečių demonstruoti prie Presnios Baltųjų Rūmų prieš Borisą Jel­ciną, kodėl tas užstoja Pabaltijo valstybes.“ Jie tuos demonstran­tus sutiko jau pasirengę, suplė­šė jų plakatus, transparantus, atėmė, sumindžiojo atsišauki­mus, patiems rygiečiams nu­plėšė skvernus ir apykakles. Demonstrantai pabėgo į netoli esantį parką ir nebedrįso prisi­artinti prie Baltųjų Rūmų (Aukš­čiausiosios Tarybos).

Kad Sąjungoje nepaprastai domėtasi Lietuvos Sausio įvykiais ir jų tąsa, darosi aišku iš to, kad 1991 m. gal mėnesiui praslinkus po sausio įvykių vienas rusas susirado Kauno LSDP būstinę, kurioje aš tuo metu buvau. Sakėsi atvažia­vęs iš Magadano, Maskvoje sužinojęs, kad Kaune galima gauti vaizdajuosčių su Sausio 13-osios įvykiais... Man tai  buvo smagi naujiena... Kaip nepadėsi iš tokios tolybės atvažiavusiam žmogui. Veduosi aš jį į parduotuvę, kurioje pirkdavau tas kasetes, o tų kasečių jau nėra. Ką daryti, negi tas žmogus bus veltui atvažiavęs. Be to, man suprantama, kad tos kasetės politiškai keis padėtį Tolimuose Rytuose... Veduosi žmogų į Radiją ir televiziją Daukanto gatvėje, su kurių darbuotojais buvau pažįstamas Ir čia kasečių neturi...  Minkštinam televizininkų širdis, neatstojam. Ir jie randa išeitį. Ištrina senos kasetės vaizdus ir naujai įrašo Sausio kruvinus įvykius. Magadanietis patenkintas imasi televizininkui apmokėti – tas to užmokesčio kratosi... Taria: „Tai tegul būna „Už jūsų ir mūsų laisvę“.         

Rugpjūčio 19 d. rytą,  įjungęs radiją, teišgirdau, kad Michailas Gorbačio­vas serga ir valdžią ima kaž­koks komitetas. Kitos radijo stotys įtartinai tylėjo. Per Maskvos televiziją transliavo animacinius filmus ir be palio­vos P.Čaikovskio „Gulbių eže­rą“. Supratom, kad kažkas įvy­ko.

Tą pirmadienį, nors nebu­vau rajono deputatų tarybos prezidiumo narys, susirinko vi­sas prezidiumas. Visiems pa­sidarė aišku – vyksta pervers­mas. Aš neabejojau, kad per­versmininkai pralaimės, nes dalyvavau rusų mitinguose, mačiau žavėjimąsi lietuviais, mačiau jų nuotaikas... Sužinoję, kad esu lietuvis, sveikindavo. Sakydavo: „Perduok Landsbergiui linkėjimus“.

Man kilo klausimas, kaip pasielgs Jonavos deputa­tų taryba. Kai kurie Prezidiu­mo nariai replikavo: „Dabar M.Gorbačiovą tai prispaus“. Aš tą nuomonę neigiau ir sakiau, kad bus atvirkščiai.

Tarybos pirmininkas Edmundas Gedvila  pasiū­lė priimti aptakią formuluotę, įsipareigojančią, tačiau nieko ne­smerkiančią: „Mes esame išti­kimi savo demokratiškai rink­toms Vyriausybei ir Aukščiau­siajai Tarybai ir vykdysime tik jos įstatymus ir reikalavimus“. Buvo nutarta sušaukti neeilinę sesiją padėčiai apsvarstyti.

Per užsienio radiją translia­vo perversmininkų įsakymus, per televiziją vakare parodė jų spaudos konferenciją ir vadus su drebančiomis rankomis. Už­sienio radijo stotis pranešė, kad Presnioje Borisas Jelcinas, atvažia­vęs ant tanko, vadovauja Baltųjų Rūmų gy­nybai, maskviečių minios jį pa­laiko. Niekas netikėjo, kad M.Gorbačiovas serga. Per televiziją matėme, kad tankai ir šarvuočiai Presnios Baltuosius Rūmus laiko ap­supę.

Jonavoje buvo neramu: tai vienur, tai kitur būreliais rin­kosi jedinstveninkai, kapėesesininkai.  Jie laukė, kuo baigsis įvykiai Presnioje, ir rengėsi imti valdžią. Naktį ties Dumsių kalnu ir Jadvygavos pakalne į  rastų užtvaras įsirėžė „Žiguliai“.

Kauno televizija perpasako­jo, kad perversmininkai neįvei­kia Baltųjų rūmų, o dalis tankų ekipažų perėjo B. Jelcino pu­sėn, kad maskviečiai juos gina kaip lietuviai kad gynė savo Aukščiausiąją Tarybą.

Rugpjūčio 20 d. rytą įvyko rajo­no tarybos neeilinė sesija. Po tarybos pirmininko Edmundo Gedvilos ir kitų kal­bos, savo nuomonę išsakė ir vietinis rusas de­putatas nuo Ruklos. Iki šiol atsimenu jo „draugišką“ per­spėjimą: „Jūs, deputatai ir val­dybos nariai, mokate dirbti su žmonėmis, būtų gerai, kad ir toliau tą darbą dirbtumėte, o mums nereikėtų ieškoti šioms pareigoms kitų žmonių“.

Mane tai įskaudino ir, atrodo, pasakiau: „Aš lankiausi ne kartą Mask­voje, kituose rusų  miestuose, ži­nau maskviečių nuotaikas, da­lyvavau jų mitinguose. Per­versmas nelaimės, maskviečiai nepasiduos“.

Už prezidiumui pateiktą for­muluotę buvo balsuojama: Jo­navos deputatai kairieji ir de­šinieji buvo vieningi: „Esame ištikimi savo demokratiškai rinktam parlamentui ir Vyriau­sybei“. Tik vienas deputatas nuo Ruklos,  rusas sentikis, balsavo prieš. Kaip vėliau man E. Gedvila persakė, jam Ruklos garnizono vadai pranešė, kad jų deputatas nuo Ruklos primygtinai prašė, kad jie išvaikytų Jonavos rajono valdžią. Tai patvirtina,  kad būta tokio visuotinio partsekretorių kreipimosi, ką apie tai rašė Maskvos  laikraštukas „Metalist“ .

Jonavoje ši diena buvo ra­mi. Tankai stovėjo Jonavos pri­eigose. Vytautas Landsbergis kvietė žmones atvykti ginti Par­lamento...

SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ


DAUGIAU KOMENTARŲ

 

© 2004 Lietuvos socialdemokratų sąjunga
  Lietuvos socialdemokratų sąjungos būstinė Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Tel./faks. (8-5) 2122157, el. paštas: info@lsds.lt