SDMI konferencijos rezoliucija

Socialdemokratinės minties instituto konferencijos

"Socialdemokratija ir savivalda: didesnio demokratiškumo ir efektyvumo paieškos"

R E Z O L I U C I J A

Vilnius

2010-02-27

Neužilgo Kovo 11 švęsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. Ši data mums ypatingai brangi. Brangi ne tik tuo, kad gyvename nepriklausomoje šalyje, bet ir tuo, kad Lietuva tapo visateise demokratinės Europos dalimi.

Lietuva įžengė į demokratinę Europą. Bet ar Europos demokratija įžengė į mūsų namus, į mūsų šalį?

Konferencijos "Socialdemokratija ir savivalda: didesnio demokratiškumo ir efektyvumo paieškos" dalyviai su nerimu konstatuoja, kad demokratijos plėtotė Lietuvoje vyksta ne taip, kaip mes tikėjomės ir ne taip, kaip ji veikia kitose vakarų Europos šalyse.

Mūsų negali nejaudinti jau kone tradicija tapęs  valdžios neatsakingumas rinkėjams. Žmonės eina į rinkimus su viltimi, kad nauja valdžia, naujas Seimas, Vyriausybė ar savivaldos institucijos  pagaliau bus kitokie, kad užkirs kelią korupcijai, piktnaudžiavimams valdžia, kad atsakingai spręs ekomonines, socialines ir kitas opias žmonių gyvenimo problemas.

Deja taip nėra. Nusivylimas valdžia ir valstybės valdžios įstaigomis tik stiprėja. Bet ar dėl viso to kalta pati demokratija? Gal kalta ne demokratija, bet tai kaip mes išnaudojame demokratijos galimybes?

Lietuvos žmonių noras dar aktyviau dalyvauti politikoje, demokratiniu keliu rinkti ne tik Seimo, savivaldybių narius ar šalies Prezidentą yra svarbiausia demokratijos sąlyga. Bet mes negalime nepastebėti, kad demokratiškomis žmonių nuotaikomis kai kada galima pasinaudoti ne žmonių, bet politinių ir finansinių grupuočių labui. Būna atvejų, kai pačių demokratiškai nusiteikusių žmonių balsai virsta instrumentu tam, kad įsitvirtinti valdžioje, tapti nepakeičiamu ir pačią demokratiją paversti jos karikatūra.

Būtent tokį pavojų mes įžvelgiame planuose papildyti Konstituciją ir jau kitais metais organizuoti tiesioginius merų rinkimus. Nors demokratiniuose rinkimuose išrinktas meras ir bus tiesioginis žmonių atstovas, bet jis kartu bus nepakeičiamas savivaldybės vadovas visą jam skirtą keturių metų kadenciją. Ir jei jis dirbs blogai, netenkins žmonių lūkesčių, tai niekas negalės jam nieko padaryti, o rinkėjai privalės kęsti nevykusį valdymą ir kantriai laukti najų rinkimų. Sekančiuose mero rinkimuose pergalę švęs nebūtinai geresnis kandidatas, bet greičiausiai tas, kuris rinkiminei kampanijai bus sukaupęs didesnius finansinius resursus.

Konferencijos dalyviai giliai įsitikinę, kad vykdant demokratines reformas, būtina visapusiškai atsižvelgti į jų sukeliamas pasekmes. Deja, apie tai, kokias pasekmes sukels tiesioginiai merų rinkimai, viešai beveik nediskutuojama. Praktiškai nesitariama nei su piliečiais, nei su specialistais. Ir tai yra dar vienas įrodymas, kad demokratinės reformos mūsų šalyje neretai vykdomos nedemokratiškai.

Mes vis dėlto tikime, kad Lietuvos Respublikos Seime susiformuos grupė Seimo narių, kurie susimastys, ką realiai demokratijai duos tiesioginiai mero rinkimai ir viešai pasakys savo svarų žodį. Mes manome, kad tiesioginiai mero rinkimai virs valdžios uzurpavimo instrumentu savivaldos lygyje ir taps grėsme tiek demokratijai, tiek ir žmonių teisėtiems interesams.

Konferencijos dalyviai