| |
Apie konferenciją savivaldos klausimais
2010-02-27, šeštadienį Vilniuje įvyko Socialdemokratinės minties instituto organizuota konferencija: „Socialdemokratija ir savivalda: didesnio demokratiškumo ir efektyvumo paieškos“.
Pradėdamas konferenciją, SDMI valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius pažymėjo, kad viešojoje erdvėje savivaldos reforma tapatinama tik su tiesioginių merų rinkimų įvedimu. Apart dviejų Vyriausybės pateiktų vietos savivaldos modelių, kuriuose ir numatyti tiesioginiai merų rinkimai, kitos alternatyvos nesvarstomos. Galima manyti, kad taip parlamentinės partijos siekia įsitvirtinti ir įtvirtinti savo atstovus vietose. Tokie siekiai nieko bendro neturi su tikrąja savivaldos reforma ir kelia grėsmę antrąja oligarchizacijos banga.
LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjas dr. Algirdas Astrauskas įvertino vietos savivaldybės, vietos savivaldos ir vietos savivaldos sistemos sampratas, apžvelgė vietos savivaldos sistemos Lietuvoje dabartiniu metu situaciją ir problemas, pateikė nuomonę dėl jos tobulinimo galimybių.
SDMI visuomeninių ekspertų tarybos pirmininkas Gintaras Mitrulevičius kalbėjo apie ideologinius istorinius savivaldos aspektus per socialdemokratinę prizmę.
Jungtinio demokratinio judėjimo Vilniaus skyriaus pirmininkas Juozas Žilinskas pažymėjo, kad valdžia nesiskaito su piliečiais, kurie yra nušalinti nuo problemų sprendimo ir praktiškai negali daryti įtakos valdžios veiksmams. Ši problema yra aktuali ir savivaldybėse, todėl, pranešėjo nuomone, tiesioginiai merų rinkimai ją dar paaštrins ir dar labiau padidins atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės. Profesoriaus įsitikinimu, savivaldybių tarybų rinkimuose piliečiai turi būti aktyvūs ne tik kaip rinkėjai, bet ir kaip rinkimų dalyviai. Jo nuomone, taip būtų galima bandyti sustabdyti Seimo partijų savivalę. JDJ partneriais artėjančiuose rinkimuose J.Žilinskas matytų Socialdemokratų sąjungą.
Savo pranešime „Tiesioginiai mero rinkimai: grėsmės demokratijai ir piliečių interesams“ profesorius Saulius Arlauskas atkreipė dėmesį į dar vieną rimtą pavojų – tiesiogiai renkant merus, nėra numatyti nei kontrolės, nei sankcijų mechanizmai. Be jų tiesiogiai rinkti merai gali tapti nevaldomais ir neatsakingai valdančiais karaliukais.
SDMI visuomeninis ekspertas dr. Arvydas Guogis savo pranešime apžvelgė naujosios viešosios vadybos ir viešojo valdymo reikšmę, taip pat jų svarbą savivaldybių tarybų veikloje.
Apie savivaldos reformos imitaciją, visuomenės, bendruomenių nuomonės ir siūlymų ignoravimą bei konkrečių, piliečių interesus tenkinančių sprendimų vengimą kalbėjo Trakų bendruomenės pirmininkė Nijolė Dočkuvienė, „Santalkos“ atstovas Romualdas Lankas, kiti konferencijos dalyviai.
Šios konferencijos dvasia atsispindi priimtoje rezoliucijoje bei SDMI ekspertų išvadoje „Dėl LRV parengto Vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“.
Kovo 6 d. Vilniuje vyks SDMI ekspertų tarybos susirinkimas.
Konferencijos akimirkos:
Angelijos Rancevienės nuotraukos
SDMI informacija
Socialdemokratinės minties instituto konferencijos
"Socialdemokratija ir savivalda: didesnio demokratiškumo ir efektyvumo paieškos"
R E Z O L I U C I J A
Vilnius
2010-02-27
Neužilgo Kovo 11 švęsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. Ši data mums ypatingai brangi. Brangi ne tik tuo, kad gyvename nepriklausomoje šalyje, bet ir tuo, kad Lietuva tapo visateise demokratinės Europos dalimi.
Lietuva įžengė į demokratinę Europą. Bet ar Europos demokratija įžengė į mūsų namus, į mūsų šalį?
Konferencijos "Socialdemokratija ir savivalda: didesnio demokratiškumo ir efektyvumo paieškos" dalyviai su nerimu konstatuoja, kad demokratijos plėtotė Lietuvoje vyksta ne taip, kaip mes tikėjomės ir ne taip, kaip ji veikia kitose vakarų Europos šalyse.
Mūsų negali nejaudinti jau kone tradicija tapęs valdžios neatsakingumas rinkėjams. Žmonės eina į rinkimus su viltimi, kad nauja valdžia, naujas Seimas, Vyriausybė ar savivaldos institucijos pagaliau bus kitokie, kad užkirs kelią korupcijai, piktnaudžiavimams valdžia, kad atsakingai spręs ekomonines, socialines ir kitas opias žmonių gyvenimo problemas.
Deja taip nėra. Nusivylimas valdžia ir valstybės valdžios įstaigomis tik stiprėja. Bet ar dėl viso to kalta pati demokratija? Gal kalta ne demokratija, bet tai kaip mes išnaudojame demokratijos galimybes?
Lietuvos žmonių noras dar aktyviau dalyvauti politikoje, demokratiniu keliu rinkti ne tik Seimo, savivaldybių narius ar šalies Prezidentą yra svarbiausia demokratijos sąlyga. Bet mes negalime nepastebėti, kad demokratiškomis žmonių nuotaikomis kai kada galima pasinaudoti ne žmonių, bet politinių ir finansinių grupuočių labui. Būna atvejų, kai pačių demokratiškai nusiteikusių žmonių balsai virsta instrumentu tam, kad įsitvirtinti valdžioje, tapti nepakeičiamu ir pačią demokratiją paversti jos karikatūra.
Būtent tokį pavojų mes įžvelgiame planuose papildyti Konstituciją ir jau kitais metais organizuoti tiesioginius merų rinkimus. Nors demokratiniuose rinkimuose išrinktas meras ir bus tiesioginis žmonių atstovas, bet jis kartu bus nepakeičiamas savivaldybės vadovas visą jam skirtą keturių metų kadenciją. Ir jei jis dirbs blogai, netenkins žmonių lūkesčių, tai niekas negalės jam nieko padaryti, o rinkėjai privalės kęsti nevykusį valdymą ir kantriai laukti najų rinkimų. Sekančiuose mero rinkimuose pergalę švęs nebūtinai geresnis kandidatas, bet greičiausiai tas, kuris rinkiminei kampanijai bus sukaupęs didesnius finansinius resursus.
Konferencijos dalyviai giliai įsitikinę, kad vykdant demokratines reformas, būtina visapusiškai atsižvelgti į jų sukeliamas pasekmes. Deja, apie tai, kokias pasekmes sukels tiesioginiai merų rinkimai, viešai beveik nediskutuojama. Praktiškai nesitariama nei su piliečiais, nei su specialistais. Ir tai yra dar vienas įrodymas, kad demokratinės reformos mūsų šalyje neretai vykdomos nedemokratiškai.
Mes vis dėlto tikime, kad Lietuvos Respublikos Seime susiformuos grupė Seimo narių, kurie susimastys, ką realiai demokratijai duos tiesioginiai mero rinkimai ir viešai pasakys savo svarų žodį. Mes manome, kad tiesioginiai mero rinkimai virs valdžios uzurpavimo instrumentu savivaldos lygyje ir taps grėsme tiek demokratijai, tiek ir žmonių teisėtiems interesams.
Konferencijos dalyviai
2010 m. vasario 27 d. (šeštadienį) Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks SDMI organizuojama konferencija
SOCIALDEMOKRATIJA IR SAVIVALDA: DIDESNIO DEMOKRATIŠKUMO IR EFEKTYVUMO PAIEŠKOS
PRANEŠIMUS SKAITYS:
Dr. Algirdas Astrauskas, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjas:
Vietos savivaldos sistema Lietuvoje ir jos tobulinimo galimybės,
Gintaras Mitrulevičius, istorikas politologas, SDMI visuomeninis ekspertas:
Socialdemokratai ir savivalda: ideologiniai, istoriniai aspektai,
Prof. Juozas Žilinskas, Jungtinio demokratinio judėjimo Vilniaus skyriaus pirmininkas:
Visuomenė ir savivalda,
Prof. Saulius Arlauskas, SDMI visuomeninis ekspertas.:
Tiesioginiai mero rinkimai: grėsmės demokratijai ir piliečių interesams,
Dr. Arvydas Guogis, SDMI visuomeninis ekspertas::
Naujosios viešosios vadybos ir viešojo valdymo reikšmė.
Renginio pradžia 11 val.
Socialdemokratinės minties instituto ekspertų tarybos
I š v a d a
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengto
„vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“
Vilnius
2010-02-06
Socialdemokratinės minties instituto ekspertų taryba, išanalizavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seimui teikiamus du alternatyvius vietos savivaldos modelius, įtvirtinančius tiesioginius mero rinkimus, jaučia savo pareigą viešai pareikšti Lietuvos žmonėms, Lietuvos valstybės vadovams, kad projektuojama savivaldos reforma privalo būti sustabdyta.
Dviejų savivaldos sistemų – amerikietiškosios ir europietiškosios – suliejimas į vieną reikštų tiesiogiai išrinkto mero konfrontaciją su taip pat rinkėjų išrinkta taryba, finansinių grupuočių, kurios rems konkrečius kandidatus į merus, įsigalėjimą.
Ypatingai jaudina tai, kad, įgyvendinus projektuojamą savivaldos reformą su tiesioginiais merų rinkimais, savivaldybių lygyje galime sukurti prielaidas neprognozuojamiems ir teisinėmis priemonėmis nevaldomiems politiniams procesams.
Atsižvelgiant į tai, siūlome Seimui nepritarti nei vienam iš pateiktų savivaldos modelių ir įpareigoti Vyriausybę iš naujo apsvarstyti savivaldos reformos tikslus ir principus.
Siūlome Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Seimui pritarti tik tokiai savivaldos reformai, kuri tenkintų šiuos pamatinius reikalavimus gerai suformuotam savivaldos modeliui:
1. Savivaldos institucijų veiklos maksimalios atitikties rinkėjų lūkesčiams reikalavimą, kuris reiškia, kad esant neefektyviam ir neprofesionaliam valdymui turi egzistuoti procedūriniai teisiniai mechanizai, įgalinantys kokybiškai valdymą atnaujinti.
2. Demokratinio atstovavimo reikalavimą, kuris reiškia, kad savivaldos darinių struktūra ir dydis turi būti tokie, jog kiekvienas savivaldybės bendruomenės narys būtų atstovaujamas taip, kaip nusako LR Konstitucijos 33 str. ir Lietuvos ratifikuotoje Europos vietos savivaldos chartijoje įtvirtinti principai.
3. Darnaus valdymo reikalavimą, kuris reiškia, kad valdymo sistemai negali daryti įtakos dirbtinai kuriami konfliktai.
4. Valdymo skaidrumo reikalavimą, kuris reiškia, kad turi egzistuoti teisiniai mechanizmai, įgalinantys užkirsti kelią bet kokiems piktnaudžiavimams valdžia.
5. Valdymo kolegialumo reikalavimą, kuris reiškia, kad efektyvaus valdymo siekiama ne vienasmeniškais autoritariniais metodais, bet kūrybiškai panaudojant visus žmogiškus išteklius.
Socialdemokratinės minties instituto ekspertų tarybos atlikta Vyriausybės teikiamų modelių analizė, atsižvelgiant į aukščiau išvardintus reikalavimus, rodo, kad Vyriausybėje rengiant abu modelius visiškai nebuvo galvojama apie tai, kokias politines ir socialines pasekmes vieno ar kito modelio įgyvendinimas gali sukelti.
Siekdami pagrįsti savo poziciją, mes pateikiame galimų politinių ir socialinių pasekmių prognozę, jei vienas iš šių modelių bus įgyvendintas.
Vyriausybės siūloma vietos savivaldos modelio pirmoji alternatyva gali sukelti tokias pasekmes:
A) Pagal maksimalios atitikties rinkėjų lūkesčiams kriterijų: savivaldybės meru išrinkus nevykusį asmenį ir šiam turint savivaldybės tarybos daugumos paramą, neefektyvus ir neprofesionalus valdymas gali tęstis visą mero funkcijai atlikti skirtą kadenciją.
B) Pagal darnaus valdymo kriterijų: siūlomas modelis numato galimybes užtikrinti santykinai darnų mero ir jį remiančios tarybos daugumos darbą. Tai lemia mero tiesioginis vadovavimas tarybos veiklai. Opozicijos taryboje veiksmai (opozicijos galimybė inicijuoti mero atstatydinimą dėl pagrįstų ar nepagrįstų motyvų) gali būti mažai įtakingi.
C) Pagal skaidrumo kriterijų: akivaizdu, kad tiesiogiai išrinktam merui, norint vykdyti savo funkcijas, būtina užsitikrinti daugumos taryboje paramą. Paprasčiausias būdas pasiekti šį tikslą – patraukti atskirus tarybos narius ar frakcijas į savo pusę žadamais postais, kitomis privilegijomis ar kokiais nors neskaidriais projektais. Tokiai neskaidriai mero ir jį remiančios daugumos veiklai taryboje kelią turėtų užkirsti opozicija, bet jos, kaip mažumos, pastangos atstatydinti merą labiausiai tikėtina, kad bus bevaisės. Kitų mechanizmų, kaip užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia ir užtikrinti valdymo skaidrumą, alternatyva nenumato.
D) Pagal valdymo kolegialumo kriterijų: tiesiogiai išrinktas meras, vadovaudamas tarybai, įgyja neproporcingai didelę galią. Materialiomis privilegijomis užsitikrinęs savo aplinkos paramą, jis praktiškai įgyja galimybes nekontroliuojamai ne tik vykdyti savo tiesiogines funkcijas, bet ir jomis kaip norima piktnaudžiauti. Yra didelė tikimybė, kad panaudojant savivaldybės resursus ir viešuosius ryšius net ir prastas meras sukurs visuomenėje mitą apie savo nepaprastus nuopelnus.
Vyriausybės siūloma vietos savivaldos modelio antroji alternatyva gali sukelti tokias pasekmes:
A) Pagal maksimalios atitikties rinkėjų lūkesčiams kriterijų: atsižvelgiant į labai fragmentuotą politinę panoramą Lietuvoje, galima teigti, kad tiesiogiai išrinktas meras atstovaus politinę partiją, kuri turės santykinai nedidelės dalies rinkėjų paramą.
B) Pagal darnaus valdymo kriterijų: opozicija, siekdama susireikšminti, išnaudos kiekvieną galimybę kritikuoti mero veiklą. Labai tikėtina, kad meras neretai neturės daugumos taryboje paramos. Konfliktai tarp mero ir tarybos politiniu pagrindu gali itin paaštrėti artėjant eiliniams mero ir savivaldybės tarybos rinkimams.
C) Pagal skaidrumo kriterijų: taryboje susiformavusi įtakinga opozicija gali piktnaudžiauti savo padėtimi ir kritikuoti net ir labai argumentuotą ir viešą interesą ginantį mero sprendimą. Kita vertus, merui, siekiant kaip nors patraukti tarybos narius ar frakcijas į savo pusę, gali tekti pasirinkti neskaidrų kelią – siūlyti savo rėmėjams tam tikras privilegijas.
D) Pagal valdymo kolegialumo kriterijų: spaudžiant opozicijai, merui gali tekti tartis dėl priimamų sprendimų su visomis frakcijomis taryboje.
Šiuo metu, kai nėra susiformavusi pilietinė visuomenė, kai rinkimai vyksta nedemokratiškai ir neskaidriai, kol egzistuoja dabartinė partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo tvarka, tiesioginių mero rinkimų klausimas yra akivaizdžiai per ankstyvas. Tikslinga pirmiausia įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus.
Socialdemokratinės minties instituto ekspertų tarybos vardu prof. Saulius Arlauskas
Socialdemokratinės minties instituto valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius
Įvyko SDMI visuomeninių ekspertų tarybos susirinkimas
Šeštadienį, vasario 6 d. įvyko Socialdemokratinės minties instituto visuomeninių ekspertų tarybos susirinkimas. Jo metu diskutuota dėl socialinės politikos, Sodros, LR Vyriausybės parengto Vietos savivaldos modelio ir tiesioginių mero rinkimų, aptarta SDMI misija, instituto tikslai ir uždaviniai bei tolesnė veikla.
Pasitarimo metu konstatuota, kad būtina išsaugoti Sodrą, kritiškai įvertinta privačių pensijų fondų veikla bei pateikti siūlymai dėl valstybinių kaupiamųjų pensijų fondo kūrimo.
SDMI ekspertų nuomone, šiuo metu, kai nėra susiformavusi pilietinė visuomenė, kai rinkimai vyksta nedemokratiškai ir neskaidriai, kol egzistuoja dabartinė partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo tvarka, tiesioginių mero rinkimų klausimas yra akivaizdžiai per ankstyvas. Profesorius Saulius Arlauskas pateikė abiejų Vyriausybės parengtų alternatyvių vietos savivaldos reformos modelių, kuriuose numatoma nauja vietos savivaldos sistema, grindžiama tiesioginiais savivaldybės tarybos ir mero rinkimais, analizę. Abu modeliai vertinti pasiremiant keliais kriterijais: maksimalios atitikties rinkėjų lūkesčiams, darnaus valdymo, skaidrumo ir kolegialumo. Darytina išvada, kad minėti vietos savivaldos modeliai šių kriterijų netenkins, o tiesioginiai mero rinkimai kels grėsmę demokratijai ir piliečių interesams.
Dėl socialinės politikos, Sodros, vietos savivaldos reformos savo siūlymus Socialdemokratinės minties institutas pateiks LR Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei.
2010 m. vasario 27 d. (šeštadienį) 11 val. Vilniuje, Mokytojų namų „Svetainėje“ (Vilniaus g. 39) vyks SDMI konferencija „Socialdemokratai – savivaldybininkai.
Kitas SDMI visuomeninių ekspertų susirinkimas planuojamas kovo 6 d.
Vyko SDMI pasitarimas
2010 m. sausio 16 d. Vykusiame Socialdemokratinės minties instituto specialistų ir ekspertų pasitarime buvo nuspręsta vystyti SDMI veiklą, plėtoti valstybės raidos analizę, kad būtų sukurta stipri alternatyva šiandien valstybėje vykdomai neatsakingai liberaliajai politikai.
Buvo suformuota SDMI visuomeninių ekspertų taryba, kurios pirmininku išrinktas politologas, istorikas Gintaras Mitrulevičius. Artimiausias pasitarimas numatytas vasario 6 d.
Vasario 27 d. planuojama SDMI konferencija „Socialdemokratai – savivaldybininkai“, o pavasarį - diskusija tema „Ar socialdemokratija priešiška verslui?“. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui numatyta pateikti šalies ekonominių, socialinių bei kitų sferų raidos vertinimą ir siūlymus dėl tolesnės valstybės krypties.
Socialdemokratinės minties instituto informacija
2009-12-05
Paminėtas socialdemokratijos atsikūrimo 20-metis
Socialdemokratinės minties institutas ir neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) šeštadienį surengė konferenciją skirtą Socialdemokratijos atkūrimo Lietuvoje 20-mečiui paminėti. Renginio dalyviai ragino įvertinti žalą, kurią padarė valstybei Gedimino Kirkilo ir Algirdo Mykolo Brazausko vyriausybės.
Į renginį Vilniaus mokytojų namų svetainėje susirinkę dalyviai išklausė Gintaro Mitrulevičiaus, pranešimą apie socialdemokratiją Lietuvoje 1989-2009 m., jos ideologinės bei politinės raidos bruožus. Pranešėjo nuomone, Algirdo Mykolo Brazausko ir Gedimino Kirkilo vyriausybių vykdytos socialinės - ekonominės politikos ir jos santykio su socialdemokratijos ideologija ir tradicija požiūriu principingas įvertinimas yra testas, kuris parodys ar naujasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Algirdas Butkevičius tikrai norės pakeisti savo partiją ir būti tikru socialdemokratu". Tokiai minčiai iš esmės pritarė ir renginyje dalyvavęs LSDP narys, profesorius Aloyzas Sakalas.
Profesorius Krescencijus Stoškus, kalbėjęs apie LSDP valdymo ir veiklos pasekmes Lietuvoje tokiai minčiai pritarė ir pridūrė, jog neparlamentinė LSDS esą yra vienintelis šviesos spindulys ne tik kairiajame politikos flange, bet ir visame šalies partijų spektre.
Socialinių mokslų daktaras Arvydas Guogis pasidalijo pasauline socialinės politikos patirtimi. Jis atkreipė dėmesį į kai kurių Lotynų Amerikos šalių pavyzdį, kuomet pasirinkta socialiai orientuota politika sudarė prielaidas ir ūkio pakilimui.
Tomas Tomilinas kalbėjo apie būtinybę atsinaujinti profesinėms sąjungoms ir prielaidas susikurti žaliųjų partijai.
Apie kairiosios ekonominės socialinės politikos aktualumą šiandienos Lietuvoje kalbėjęs LSDS pirmininkas Arvydas Akstinavičius teigė, kad tikros socialdemokratinės politikos šalyje, po nepriklausomybės atkūrimo, nebuvo ir nėra. „Jos poreikis išlieka aktualus ir tokios politikos pradžiai tikrai būtinas LDDP ir LSDP valdymo žalos įvertinimas. Manau, reiktų paminėti ne tik G. Kirkilą ir A. M. Brazauską. Adolfo Šleževičiaus pamiršti irgi nedera“, - portalui „Balsas.lt“ sakė A. Akstinavičius.
„Balsas.lt“ ir LSDS informacija
Konferencija socialdemokratijos 20-mečiui paminėti
2009-12-05 (šeštadienį) Vilniaus mokytojų namų "Svetainės" salėje vyks Socialdemokratinės minties instituto konferencija skirta socialdemokratijos 20-mečiui paminėti.
Pranešimai:
Socialdemokratija Lietuvoje 1989-2009 metais: ideologinės bei politinės raidos bruožai
Gintaras Mitrulevičius, istorikas politologas
Socialdemokratų partijos valdymo ir veiklos pasekmės Lietuvoje
Krescencijus Stoškus, filosofijos mokslų daktaras
Pasaulio ir Lietuvos socialdemokratų veiklos rezultatų palyginimas ekonominiu socialiniu aspektu
Arvydas Guogis, socialinių mokslų daktaras
Politinės kairės svarba nūdienos pasaulyje
Andrius Bielskis, filosofijos mokslų daktaras
Kairioji mintis Lietuvos žaliųjų ir profsąjungų darbotvarkėje
Tomas Tomilinas, Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos steigėjas
Kairiosios ekonominės socialinės politikos aktualumas šiandienos Lietuvoje
Arvydas Akstinavičius, SDMI valdybos pirmininkas
Pradžia 10.30 val.
Apie 2008-12-17 vykusią SDMI diskusiją
Gruodžio 17 d. vyko Socialdemokratinės minties instituto apskritojo stalo diskusija apie Vyriausybės pateiktą antikrizinių priemonių planą, pakeitimus mokesčių sistemoje. Buvo įvertinti planuojamų pokyčių socialiniai aspektai, aptartos galimos neigiamos pasekmės. Renginyje dalyvavo profesinių, kitų visuomeninių organizacijų nariai, specialistai, smulkaus ir vidutinio verslo, politinių partijų atstovai.
Ši diskusija – įžanga į priemonių ir renginių ciklą ateinančiais metais, siekiant apginti paprastą žmogų, apginti dirbantįjį, smulkų gamintoją ekonominės krizės akivaizdoje. Tikslas: analizuoti ekonominę, socialinę padėtį,Vyriausybės siūlomas priemones, žingsnius ir formuluoti pasiūlymus tam, kad galima būtų išvengti neramumų, socialinių sukrėtimų visuomenėje.
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad būtina kovoti prieš monopolijas, priešintis tolesniam valstybės objektų, taip pat ir strateginių, privatizavimui bei valstybės akcijų išpardavimui. Atkreiptas dėmesys į tai, jog kardinalūs valstybės institucijų pertvarkymai, tokie kaip darbo, užimtumo reikalų perdavimas ūkio ministerijai, esant krizinei padėčiai, negali būti daromi skubotai ir neapgalvojus galimų pasekmių. Pastebėta, kad augančios bedarbystės metu Vyriausybė praktiškai nekreipia dėmesio į darbuotojų perkvalifikavimą, apmokymus ir pan. Kaip, beje, ir į kitas ES rekomendacijas. Vyriausybės programoje įsipareigojama Lietuvą ir toliau išlaikyti valstybe su mažiausia mokesčių našta Europoje. Tai reiškia, kad tarp ES valstybių Lietuva išliks autsaidere socialinėje, švietimo, sveikatos apsaugos srityse ir su pavydu kalbėsime apie Skandinavijos šalių Gerovės Valstybę, kur ir mokesčių našta Europoje didžiausia.
Socialdemokratinės minties institutas 2008 m. gruodžio 17 d. rengia apskrito stalo diskusiją tema:
„Antikrizinio priemonių plano ir plokščios mokesčių sistemos įvertinimas bei galimos pasekmės“
Renginys vyks kavinėje „Guru“ Vilniaus g. 22/1. Pradžia 17 val.
Pranešėjai:
Romas Lazuta, Socialinių mokslų daktaras, profesorius
Eugenijus Bulavas, Aukštųjų Panerių imonių asociacijos prezidentas
Aldona Jašinskienė, Profesinių sąjungų „Solidarumas“ vadovė.
Visuomenės nuomonė referendume – argumentas Europos Sąjungai
2008 m. vasario 2 d. Socialdemokratinės minties institutas (SDMI) surengė konferenciją „Lietuvos atominės energetikos perspektyvos ir visuomenės interesas. Referendumo idėja“.
Konferencijos metu įvertintos Lietuvos energetikos realijos ir perspektyvos. Konstatuota, kad privalome siekti, jog Lietuva turėtų ne tik energetinę nepriklausomybę, bet ir mūsų vartotojai už elektros energiją mokėtų galimai mažesnę kainą. Pratęsus Ignalinos atominės elektrinės darbą, tokia galimybė išlieka. Tą savo pranešime patvirtino Lietuvos energetikos instituto vadovas, profesorius Eugenijus Ušpuras, patikindamas, kad IAE II bloko sauga atitinka ES reikalavimus ir savo saugumu nenusileidžia Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių atominių reaktorių saugumui.
Prof. Eugenijus Ušpuras
Prof. Aloyzas Sakalas
Kad galima derėtis su Europos Komisija dėl atominės darbo pratęsimo, patvirtino ir europarlamentaras Aloyzas Sakalas. Profesorius pasiūlė konferencijai kreiptis su rezoliucija į LR Prezidentą ir Vyriausybę, raginant kuo skubiau aukščiausiu lygiu išsakyti savo pageidavimus Europos Sąjungos institucijose. A.Sakalas pažymėjo, jog Europos Sąjunga vertina tautos valią, todėl referendumas dėl IAE darbo pratęsimo būtų svarus argumentas.
Referendumo idėjai pritarė ir Seimo narys, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad priimtas Leo Lt projektas kelia daug rūpesčių nacionalinio saugumo prasme.
Kalba Algimantas Matulevičius
Prof. Antanas Kudzys
Akademikas Antanas Kudzys, vertindamas Leo Lt projektą, juokais palygino du panašius, tačiau skirtingos prasmės žodžius – „kiaulininkystė“ ir „kiaulystė“. Kiaulininkystės ūkį Lietuvoje ypač vysto danai, produkciją brangiai parduodami užsienyje. Visos atliekos iš kiaulininkystės lieka čia, Lietuvoje. Tai – kiaulystė. Panašiai bus ir su Leo Lt. Akademikas apgailestavo, kad skirtingai nuo senųjų ES šalių, mūsų valdžiai nereikalinga mokslininkų nuomonė, nereikalingos priešprojektinės studijos ir kiti skaičiavimai.
Diskusijoje kalbėjęs Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas Dainius Paukštė pažymėjo, kad referendumas – svarbi iniciatyva ne tik dėl valstybės ir vartotojų ekonominių socialinių interesų, bet ir dėl pilietiškumo skatinimo. Visuomenė pati turi išreikšti savo nuomonę ką valdžia privalo daryti, vykdydama jos valią.
Baigdamas konferenciją SDMI valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius konstatavo, kad renginio metu buvo išsakyta pakankamai argumentų, kodėl turi būti pratęstas Ignalinos atominės elektrinės II bloko darbas. Per porą savaičių bus galutinai suformuota iniciatyvinė grupė ir pateikta referendumo klausimo formuluotė.
2007 m. lapkričio 24 d. įvyko SDMI konferencija "Lietuvos politinės sistemos grimasos. Kas toliau?"
Skaityti pranešimai:
Politinės ir administracinės tapatybės problema
Antanas Bukauskas, Mykolo Romerio universiteto Personalo vadybos ir organizacijų plėtros katedros lektorius
Valstybė – žmonėms, klanams – ne!
Algimantas Matulevičius, Seimo narys, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
Valdžia, profsąjungos ir pilietinė visuomenė
Aleksas Bružas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas
Politinių transformacijų išvakarėse
Imantas Melianas, politikos apžvalgininkas
Lietuvos pabudimas rugpjūčio 23 d. šviesoje
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
Tomo Čyvo komentaras
balsas.lt
Jei ligi šiol pasigirsdavo tik priešlaikinių Seimo rinkimų reikalavimų, tai dabar padėtis valstybėje, kai kurių politikų ir apžvalgininkų nuomone, yra tiek rimta, jog svarstytini ir priešlaikiniai Prezidento rinkimai bei atsirado poreikis steigti naujas politines organizacijas.
Panašius raginimus vis dažniau išsako neparlamentinių partijų, visuomeniniai judėjimų atstovai bei politologai, tačiau tam ima pritarti ir kai kurie Seimo nariai. Maža to – įtakingas parlamentaras jau pasisako ir už išankstinius Prezidento rinkimus.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius mano, jog priešlaikinius parlamento ir prezidento rinkimus tiktų rengti 2008-ųjų pavasarį.
Tokį poreikį Seimo narys, kalbėjęs šeštadienį įvykusioje Lietuvos socialdemokratinės minties instituto konferencijoje, grindė teigdamas, jog valstybei vadovauja nebe tautos išrinkti žmonės, o verslo interesų grupuotės, susijusios su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Realiai valstybę, anot jo, valdo klanas, kurio nariai dirba įvairiose vietose – vyriausybėje, žiniasklaidoje, Konstituciniame Teisme ir kitur.
„Situacija tragikomiška, bet labai rimta. Su gailesčiu turiu pasakyti, kad dirbančio Prezidento Lietuvoje neturime. Ne todėl, kad jis išvažiavo padėti Gruzijai. Gruzijai tikrai sunku, tačiau labai jau nelengva padėtis ir Lietuvoje. Nesimato ir jokių „antrųjų“ asmenų, kurie sugebėtų priimti drąsius sprendimus, kurie bent jau atvirai netarnautų klanų naudai,“ - ironizavo A. Matulevičius.
Pasak jo, Seimas yra iš dalies demoralizuotas, Prezidentas iš esmės nedalyvauja problemų sprendime, o vyriausybėje neaišku, kas ką valdo - premjeras patarėją ar atvirkščiai. Valstybės valdyme, anot Seimo nario, siekiama įdiegti žiauriausius ir nevykusius rinkos konkurencijos dėsnius.
Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius, beje kalbėjęs tame pat renginyje, akcentavo, jog nevykdanti savo programos vyriausybė, pagal Konstituciją, privalo būti atstatydinta. Tarp neįvykdytų programos punktų jis minėjo ir pažadą laikyti švietimo sistemą prioritetine bei skirti atitinkamą finansavimą.
„Kodėl turime laikyti parazituojančią valdžią šiltnamio sąlygomis?“, - retoriškai klausė A. Akstinavičius, ragindamas nebijoti priešlaikinių Seimo rinkimų. „Raginama išlaikyti stabilumą, bet tas stabilumas tėra šiltnamis, kuriame parazituoja valdžios piktžolės“, - dėstė socialdemokratas.
Akcentuodamas didėjantį žmonių nusivylimą pačia demokratine santvarka, A. Akstinavičius pažymėjo, jog rinkimai būtų bent išeities paieška. Tai, pasak jo, būtų normalus procesas, kurio nebijo kaimyninės šalys ir senosios Vakarų demokratijos.
Kalbėdamas apie kairiąją ir dešiniąją ideologijas socialdemokratų lyderis teigė, jog šalį valdo laukiniu liberalizmu besivadovaujanti nomenklatūra, kuriai reikalinga reali, tiek kairioji, tiek dešinioji alternatyva.
Nauja dešinioji partija
Politikos apžvalgininkas, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Imantas Melianas pagrindiniu uždaviniu taip pat laikantis valstybės „atvaldymą“, kalbėdamas apie „valstybininkų“ klaną nevengė itin aštrių apibūdinimų. Jis taip pat kritikavo konservatorių politiką ir besiformuojančios jungtinės dešiniosios partijos kūrimą.
„Į „valstybininkų“ valdomą tarppartinį nomenklatūrinį gumulą įaugusi partija jau nėra dešinioji ir apskritai tai jau nebe partija (kaip ji save bevadintų).“- sakė I. Melianas.
Kviesdamas Lietuvos krikščionis demokratus tapti realia dešiniąja alternatyva, jis taip pat nuogąstavo, jog ir ši partija esą gali būti „suvalgyta“ konservatorių, kurie dešiniajame politikos flange, anot kalbėtojo, elgiasi „lyg kokie terminatoriai“.
„Tada nieko nelaukiant tektų kurti naują, skaidrią dešiniąją partiją, kuri greičiausiai irgi būtų krikščioniška demokratine pagal savo prigimtį. Sakykim, ji turėtų būti konservatyvi arba liberali tiek, kiek tai neprieštarauja krikščionių socialiniam mokymui,“ – samprotavo I. Melianas. Jo nuomone, naujos politinės jėgos kūrimo idėją tyčia menkinti esąs ir su Rusijos spec. tarnybomis sietinų veikėjų interesas.
„Visi stebėjome, kaip prieš rinkimus vis apsireikšdavo vienkartinio naudojimo „gelbėtojų“ partijos – vadinamieji socialliberalai, liberaldemokratai, vėliau „darbiečiai“; ir visos su tam tikru rusišku kvapeliu. Tokiu būdu palaipsniui buvo diskredituota pati naujos partijos sukūrimo idėja. Po to tik reikėjo prisijaukinti vadinamųjų tradicinių partijų vadovus (kas, kaip atrodo, jau įvyko).“
2007 m. lapkričio 19 d. Panevėžyje, Panevežio apskrities viešosios bibliotekos Galerijoje "II aukštas" įvyko diskusija "Socialinė politika ir vidurinysis visuomenės sluoksnis", kurioje be SDMI dalyvavo ir profesinių sąjungų atstovai.
2007 m. balandžio 28 d. įvyko Socialdemokratinės minties instituto konferencija "Tariama ir tikra savivalda. Ką daryti?"
Neseniai pasibaigusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose buvo daug gražių kalbų apie tikrąją savivaldą, gyventojų nuomonės ir interesų svarbą, atotrūkio tarp visuomenės ir vietos valdžios mažinimą ir t.t. Prieš metus Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 85,3 proc. respondentų nuomone jie neturi galimybės daryti įtaką savivaldybės sprendimams. Toje pačioje apklausoje piliečiai nurodė, kad kasdienius gyvenamosios vietovės reikalus turėtų spręsti vietos savivaldos institucijos: 57 proc. žmonių įsitikinę, kad tai turėtų daryti seniūnija, 35 proc. – miesto ar rajono savivaldybė.
Ką tik pasibaigė pirmasis vietinės valdžios formavimo etapas. Ar po jo pagerės gyventojų ir savivaldybių sąveika – parodys laikas. Šios konferencijos tikslas – siekti, kad teoriniai dalykai pradėtų realizuotis praktikoje, kad bent vietiniame lygyje vyktų decentralizavimo procesai.
Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjas Algirdas Astrauskas pažymėjo, kad yra ne tik valdžios veikimas į žmogų, bet ir žmogaus į valdžią. Kuo savivaldybė mažesnė, tuo valdžia yra arčiau žmogaus. Tačiau šiuo metu Europoje visgi dominuoja savivaldybių stambinimas. Dėl finansinio ekonominio efekto tam tikra prasme aukojama demokratija. Tai padarė Danija. Tokia kryptimi eina Latvija, Estija, planuoja Suomija. Tačiau Europos tarybos dokumentuose yra numatyta, kad stambinant turi būti atstovaujamos visos prieš tai buvusios savivaldybės, t.y. taikomos kvotos. Taip pat nenaikinamos tarybos, kurios veikė iki to. Tačiau ne visos Europos šalys eina stambinimo keliu. Vokietija, Prancūzija pasilieka prie nedidelių savivaldybių modelio. Kaip priartinti valdžią prie žmogaus, remdamasis pasauline praktika, A.Astrauskas išskyrė 10 formų. Seimo komiteto patarėjas kalbėjo ir apie tai, kokie sprendimai savivaldos klausimais artimiausiu metu yra planuojami Lietuvoje. Jis pastebėjo, kad nėra didelio suinteresuotumo kurti naujas savivaldybes. Todėl bandoma įpiršti nuomonę, kad tai yra brangiai kainuojantis dalykas. Tačiau A.Astrausko nuomone, iš tiesų taip nėra, nes jei, pavyzdžiui, viena savivaldybė dalijama į dvi, tai turi būti padalijama tik tai kas svarbu bendruomenei, o valstybės institucijų tokių kaip policija, teismai, prokuratūra ir t.t. nebūtina skaldyti.
Teisininkas Tomas Bakučionis pažymėjo, kad valstybės šešiolikos metų raidoje taip ir liko iki šiol neapibrėžtas vietos savivaldos bendruomenių vaidmuo.
Šeduvos seniūno Liudo Vedeckio nuomone bendruomenės turi burtis natūraliai, o ne dirbtinai. Jis iš savo patirties pateikė ne vieną centralizacijos keliamą problemą, kuomet uždarinėjamos ligoninės, mokyklos, o seniūnija nieko negali padaryti.
Klausimai ir pasisakymai tik patvirtino, kad pranešėjai pateikė svarbią informaciją, o prelegentai tuo pačiu sulaukė įdomių ir naudingų minčių.
Apie 2007 m. vasario 3 d. vykusią konferenciją „Profesinės sąjungos ir kairioji politikos kryptis“
2007 m. vasario 3 d. Vilniuje Socialdemokratinės minties instituto, Muitinės darbuotojų ir Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų surengtoje konferencijoje buvo nagrinėjamos dabartinės profsąjungų ir kairiosios politikos krypties problemos bei ieškoma kelių ateities perspektyvoms. Be organizatorių renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, visuomeninių organizacijų, Socialdemokratų partijos bei Socialdemokratų sąjungos atstovai.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas atkreipė dėmesį, kad prieš rinkimus visos partijos savo pažadais būna kairiosios, deja, po rinkimų toliau vykdo dešiniąją politiką.
Europarlamentaras Aloyzas Sakalas atkreipė dėmesį, kad valdančioji LSDP nevykdo kairiosios politikos. To įrodymas – gyventojų pajamų progresinių mokesčių nebuvimas. LSDP savo valdymo laikotarpiu net nebandė siūlyti tokios mokesčių reformos projekto. Profesorius A.Sakalas pažymėjo, kad kairiąją politiką geriausiai propaguoja LSDS, tačiau neturėdama realios valdžios, ji neturi ir svertų ją vykdyti.
Vilniaus universiteto docentas Romas Lazutka pateikė Lietuvos socialinės padėties analizę, kuri, deja, nėra džiuginanti, nes pagal daugumą rodiklių mes esame autsaideriais tarp ES šalių.
Svečias iš Latvijos, Parlamento narys Leons Bojars pastebėjo, jog padėtis Latvijoje daug kuo panaši į Lietuvos. Pranašumas nebent tas, jog pas kaimynus profesinės sąjungos sugebėjo susivienyti į Nepriklausomų profsąjungų sąjungą. Tačiau Latvija, kaip ir Lietuva, kenčia nuo globalizacijos ir privatizacijos padarinių.
ICFTU centrinės ir rytų Europos šalių koordinatorius Sergejus Glovackas pastebėjo, kas pasaulinis profsąjungų judėjimas šiuolaikiniame etape išgyvena tam tikrą stagnaciją bei narių mažėjimą. Ne išimtis ir Lietuva. Todėl būtina ieškoti naujų kelių ir būdų padėčiai taisyti, nes, pranešėjo nuomone, profesinių sąjungų judėjimas neabejotinai yra viena iš kairiosios politikos formų.
Klausimų gausa tik patvirtino konferencijos temos aktualumą. Apie tai kalbėjo ir pasisakiusieji diskusijų metu.
KONFERENCIJOS METU:
Konferencijos pranešėjai (iš kairės): Vytautas Lamauskas, Leons Bojars, Sergejus Glovackas,Romas Lazutka, Aloyzas Sakalas. Moderatoriai: Violeta Linkienė, Jūrius Bruklys
Į klausimus atsako docentas Romas Lazutka
2006 m. vasario 25 d. Socialdemokartinės minties institutas surengė konferenciją GEROVĖS VALSTYBĖ
Pranešimus skaitė:
Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila - Teisinės ir socialinės valstybės santykis
Doc. dr. Arvydas Guogis - Socialinės politikos modeliavimas Europos integracijos procese: Lietuvos atvejis
Doc. dr. Romas Lazutka - Ar Lietuvoje įmanoma sukurti Gerovės Valstybę?
SDMI bei „Mažeikių naftos“ profsąjungos bendras renginys, skirtas Mažeikių bendruomenei ir profesinėms sąjungoms
2005 m. lapkričio 16 d. Mažeikiuose įvyko bendra Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) ir „Mažeikių naftos“ profsąjungos konferencija, skirta Mažeikių bendruomenei ir profesinėms sąjungoms.
Įžanginiame žodyje SDMI administratorė Violeta Linkienė pažymėjo, kad bendrą renginį lėmė tai, kad Socialdemokratinės minties institutas profesines sąjungas gali laikyti savo bendraminčiais. Liberalizmo ir laisvosios rinkos propaguotojai Lietuvai dėlioja kelią, kuriuo nesirenka nei viena išsivysčiusi Europos valstybė, nes jis iš esmės patogus tik mažumai. Tuo tarpu SDMI tikslas kurti gerovės valstybę visiems ar bent didžiajai visuomenės daliai.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas savo pranešime pagrindinį dėmesį skyrė profsąjungų spalio mėnesį Vyriausybei pateiktiems reikalavimams: Padindinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), valstybės remiamas pajamas (VRP) ir bazinę pensiją iki realios skurdo ribos – 326 litų, o minimalų gyvenimo lygį (MGL) iki skaičiuojamojo MGL – 217,4 litų. Padidintą MGL naudoti socialinių pašalpų dydžio apskaičiavimui. Įstatymu įtvirtinti minėtų minimalių dydžių indeksavimo kriterijus ir tvarką. Garantuoti darbo užmokesčio bei socialinių išmokų indeksavimą pagal vartojimo kainų didėjimą arba bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, atsižvelgiant į tą rodiklį, kuris auga sparčiau. Įstatymu įtvirtinti kriterijus ir tvarką pagal kurią būtų indeksuojamas darbo užmokestis. Įvesti progresyvinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Algirdas Šakalys pažymėjo, kad laikas atsigręžti į socialios rinkos ekonominį modelį. Jo nuomone, socialinė politika užima reikšmingą vietą visuomenės gyvenime, todėl netoleruotinas atsainus valdžios požiūris į valstybės ir žmonių socialinę gerovę. O jos galime siekti ir mokesčių politikos pagalba, kurios vienu iš pagrindinių elementų turėtų būti progresinių mokesčių sistemos įvedimas. Kaip pavyzdį A.Šakalys pateikė neseniai pasibaigusius rinkimus Vokietijoje. Vokiečių krikščionys demokratai apklausose žymiai lenkė socialdemokratus, bet pakako būsimos A.Merkel Vyriausybės kabineto galimam finansų ministrui pasakyti, jog Vokietijoje bus panaikinta progresinė mokesčių sistema, to pakako, kad dviejų pagrindinių varžovų – krikdemų ir socdemų – rinkimų rezultatai jau būtų apylygiai.
SDMI valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius savo pranešime konstatavo, kad Lietuvoje socialinė gerovė nebuvo kuriama, socialinės politikos nebuvo, nėra ir artimiausiu metu nenusimato. To išdavoje vidurinysis visuomenės sluoksnis – socialinio, ekonominio, politinio šalies stabilumo garantas – iki šiol yra silpnas ir negausus, turtinė nelygybė tarp socialinių grupių išaugo iki 13 kartų, o žmonių gyvenančių ant skurdo ribos skaičius siekia 17 proc. šalies gyventojų. Tokia liūdna padėtis jau tampa rimtu pavojumi nacionaliniam saugumui. Palaikydamas profesinių sąjungų reikalavimus, A.Akstinavičius pareiškė, kad tokiu būdu profsąjungos kovoja prieš vergiją Lietuvoje.
Apibendrindama renginyje išsakytas mintis, „Mažeikių naftos“profesinės sąjungos komiteto pirmininkė Virginija Vilimienė pažymėjo, kad profsąjungoms reikalingas palaikymas, reikalingas bendradarbiavimas su SDMI bei kitomis panašiai galvojančiomis bei dirbančiomis visuomeninėmis organizacijomis.
SOCIALDEMOKRATINĖS MINTIES INSTITUTO KONFERENCIJA GYVENTOJŲ BENDRUOMENIŲ AKTUALIAIS KLAUSIMAIS
2005-10-15 Kaune, Kalniečių vidurinėje mokykloje įvyko Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) konferencija skirta gyventojų bendruomenių aktualiems klausimams.
Pranešimus skaitė ekonomikos, socialinių reikalų, švietimo srities, teisės specialistai:
ekonomikos mokslų daktaras Norbertas Penkaitis - "Socialiai orientuota rinka ir mokesčiai";
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dr. Aleksas Bružas - "Ar visuomenei naudinga švietimo reforma?";
teisininkas Dainius Paukštė - "Ekonominė emigracija ir imigracija":
Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus narys, advokatas Algimantas Pliauga - "Aktualūs bendruomenėms teisiniai klausimai".
Vietinės bendruomenės atstovus domino ne tik temose paminėti klausimai, bet ir su jų kasdienybe bei buitimi susijusios problemos. Advokatas Algimantas Pliauga teigė, kad daugelis žmonių nežino kokias jie turi teises, nežino kokias konkrečias funkcijas turi atlikti pareigūnai, todėl nemoka pasinaudoti savo galimybėmis ir pareikalauti iš vietinės valdžios pareigų atlikimo. Jei gyventojai tai žinotų, nemažai problemų galėtų išsispręsti be didelių pastangų.
Apibendrindamas konferenciją, SDMI valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius paragino kauniečius būti aktyvesniais, organizuotesniais sprendžiant iškilusias problemas. Tik diskutuojant tarpusavyje galima rasti optimaliausią sprendimo variantą, o tada kreiptis į valdžios institucijas ir pakovoti už bendruomenės poziciją. Tokiu keliu einant, ugdysis ir pilietiškumo dvasia, kurios taip trūksta mūsų valstybei.
2005-06-04 SDMI konferencija "Dėl savivaldos reformos galimų pasekmių
2005-04-23 SDMI konferencija "Mokesčių politika Lietuvoje"
KONFERENCIJOS METU
Prof. P.Gylys, doc. A.Šakalys
Prof. A.Sakalas
2005-03-12 SDMI konferencija "Kaip stiprinti profesinių sąjungų judėjimą?"
Iš kairės: A. Akstinavičius, V.Linkienė, A.Kvedaravičius, A.Bružas, J.Guzavičius, P.Grėbliauskas, S.Glovackas
KONFERENCIJOS METU
2005-01-15 SDMI konferencija "Vakarietiška socialdemokratija Lietuvoje: ar pavyks ištrūkti iš nomenklatūrinių gniaužtų?"
(Iš kairės): Arvydas Akstinavičius, Violeta Linkienė, Kęstutis Simonavičius, Romas Lazutka, Bronislovas Genzelis, Vytautas Radžvilas, Vladimiras Laučius
|
|
Į viršų 
