į pagrindinį Rašykite mums
 
 
2 % SKIRKITE PARAMAI
NAUJIENOS IR AKTUALIJOS
LSDS VEIKLA IR RENGINIAI
DOKUMENTAI, KOMENTARAI
PROGRAMA
ISTORIJA
SOCIALDEMOKRATIJOS ISTORIJOS PUSLAPIAI
IN MEMORIAM
MŪSŲ BIČIULIAI
KVIEČIAME PRISIJUNGTI
SOCIALDEMOKRATINĖS MINTIES INSTITUTAS
APIE PROFESINES SĄJUNGAS
2008 M. SEIMO RINKIMAI
NE - VILNIAUS IŠPARDAVIMUI
PRAŠOME PAREMTI
VADOVAI
KONTAKTAI
LSDS Deutsch (German)
LSDS English
 
  SOCIALDEMOKRATIJOS ISTORIJOS PUSLAPIAI
 

Kasparas Dikšaitis,
LSDS specialus atstovas ryšiams su užsieniu
2009 m. gegužė

Apie Lietuvos komunistus ir kaip jie tapo „socialdemokratais“

Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje

Komunistų partijos -LKP(b)- veikla buvo laikoma nusikaltimu prieš valstybę, kadangi partija norėjo įvesti komunistinę santvarką, buvo priešinga Lietuvos nepriklausomybei bei siekė Lietuvą prijungti prie TSRS.  LKP (b) veikla reiškėsi Lietuvoje nelegaliai.

„(...) 1919 m. spalio 1-3 d. įkurta LKP iš tikrųjų buvo ne savarankiška, o Rusijos komunistų partijos (bolševikų) padalinys. Ją įkūrė pasiuntiniai iš Maskvos. Po pusmečio, 1919 m. kovo 19-23 d., Maskvoje įvykusiame RKP(b) VIII suvažiavime LKP, taip pat ir Ukrainos, Latvijos komunistų partijų centro komitetams oficialiai buvo suteiktos tik partijos sričių komitetų teisės. Jie buvo pavaldūs RKP(b) CK. Tad neatsitiktinai LKP pirmieji vadai - V. Mickevičius-Kapsukas, Z. Angarietis, P. Eidukevičius ir kiti agitavo už Lietuvą socialistinės Rusijos sudėtyje, kvietėsi Raudonąją armiją (nors ji žygiavo ir nekviesta), kad užgniaužtų lietuvių tautos siekimą laisvės ir nepriklausomos valstybės. Lietuvių bolševikams padėti buvo atsiųsta beveik 18 tūkst. raudonarmiečių, kurie kovojo prieš lietuvius savanorius“, rašo istorikas Algimantas Liekis apybraižoje „LKP agonijos kronika“, 1996, p. 100-101. 1921 metų vasarą, Maskvos nurodymu, LKP formaliai „(...) atsiskyrė nuo RKP(b) ir įstojo į Komunistų internacionalą (Kominterną) tariamai savarankiškos sekcijos teisėmis“ (A. Liekis, ten pat). Šiuo žingsniu siekta išvengti tolimesnio susikomprimitavimo pasaulio opinijoje.

Raudonajai armijai 1941 metais birželio 15 okupavus Lietuvą, LKP(b) tapo tiesiogiu VKP(b) (nuo 1952 - TSKP) padaliniu. 1952.10.14 iš partijos pavadinimo išbrauktas žodis „bolševikų“. Lietuvos okupacijos metais LKP kolaboravo su okupantais, bet apie tai vėliau.

LKP atsiskyrimas nuo TSKP ir „scenarijus“ Lietuvai

Su tikslu sėkmingai dalyvauti  būsimuose AT  rinkimuose Lietuvoje, t.y. laimėti daugumą, LKP 1989 metais atsiskyrė nuo TSKP  ir 1990 metais gruodžio 8 d.  neeiliniame suvažiavime priėmė sekantį nutarimą:

„Pakeisti Lietuvos komunistų partijos pavadinimą. Toliau ją vadinti Lietuvos demokratine darbo partija“. Tuo nebuvo įkurta nauja partija, o tik  reorganizuota Lietuvos komunistų partija (LKP). (žr. G. Kirkilo  interviu žurnalui „Sojuz“ 1991 metais). Tokio nutarimo priėmimo priežastimi buvo matomai komunistų vardo nepopuliarumas atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Dalis LKP narių, daugumoje rusai ir lenkai, nesutiko balsuoti už atsiskyrimą nuo TSKP. Jie - „LKP ant TSKP platformos“ arba dar vadinama ir „naktine“ partija - savo CK sekretoriumi išsirinko Mykolą Burokevičių. Kadangi ši LKP TSKP platformoje aktyviai priešinosi Lietuvos nepriklausomybės atstatymui, ji  buvo 1991 m. uždrausta, o M. Burokevičius už antivalstybinę veiklą 1999 metais nuteistas kalėti 12 metų. ET paprašius, paleistas  iš kalėjimo 2006 metais.

Apsistokime kiek ilgiau prie „atsiskyrimo“ motyvų.
SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ


Gintaras Mitrulevičius, istorikas
2009-04-02 

Kas yra socialdemokratų partija: Stepono Kairio ir jo vadovaujamos  tarpukario LSDP atsakymai.

 2009 m. sausio pradžioje suėjo 130 metų nuo  Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo akto – 1918 m. vasario  16 -osios akto signataro ir vieno iš pagrindinių jo autorių bei žymiausio XX a. Lietuvos socialdemokrato Stepono Kairio gimimo. S.Kairys buvo ne tik ilgametis istorinės LSDP  politinis lyderis. Jis buvo ir pagrindinis istorinės lietuviškosios socialdemokratijos ideologas. Tad šiandien, kuomet gana daug ir pagrįstai kalbama ir diskutuojama apie šiandieninės postkomunistinės lietuviškosios socialdemokratijos  ideologinės tapatybės bei santykio su ideologine – politine socialdemokratijos tradicija problemas, labai pravartu būtų prisiminti ir aktualizuoti S. Kairio  ir jo vadovaujamos  istorinės LSDP  atstovautą ir plėtotą socialdemokratijos sampratą. Čia šiame tekste  pristatydami tai, kaip į klausimą „kas yra socialdemokratų partija ?“  atsakė S.Kairys ir jo vadovaujama istorinė LSDP, prisiminsime vieną iš šios sampratos sudedamųjų dalių, kurią, akivaizdu, galime laikyti aktualia ir šiandienos Lietuvos socialdemokratams.
SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ


Gintaras Mitrulevičius, istorikas
2009-03-10

Socialdemokratai 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo procese (1920-1922 m.)

2007 metų rugpjūčio 1 dieną suėjo 85 metai nuo pirmosios nuolatinės tarpukario Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo. Šia proga pažvelkime į tai kokių nuostatų Konstitucijos priėmimo procese laikėsi to meto Lietuvos socialdemokratai. Tai tarp kitko padėtų geriau pažinti ir suvokti ir to meto Lietuvos socialdemokratų ideologines – politines nuostatas apskritai. Kitaip sakant tai  turėtų padėti geriau pažinti istorinės lietuviškosios socialdemokratijos politinės minties tradiciją.

SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ

Pilnas šio teksto variantas su nuorodomis – išnašomis  yra išspausdintas žurnalo „Gairės“ 2007 m. Nr.: 7.-P.32-39 .; Nr.: 8.-P.26-35.


Gintaras Mitrulevičius, istorikas
2008-10-24 

Čia pateikiamas tekstas buvo išspausdintas 2006 m.  žurnale „Gairės“, Nr.: 12.   

Lietuvos socialdemokratų politika III Seimo darbo metu (1926-1927 m.)

Lietuvos socialdemokratams III Seimo rinkimų rezultatai  buvo geriausias  jų pasirodymas tarpukario Lietuvos Respublikos Seimų rinkimų istorijoje. Socialdemokratai kartu su kita kairiąja to meto Lietuvos partija – Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjunga (LVLS) po minėtų rinkimų suformavo pirmąją Lietuvoje vien iš demokratinių  kairiųjų partijų sudarytą valdančiąją daugumą ir vyriausybę. Nuo pat pirmųjų III Seimo posėdžių naujoji valdančioji dauguma ir ypač į ją įeinanti LSDP frakcija ėmėsi ryžtingų žygių šalies politinio gyvenimo demokratizacijos kryptimi. Tačiau  visa tai sukėlė didelį dešiniosios opozicijos nepasitenkinimą, kurio apogėjus buvo valstybinis perversmas ir autoritarinio režimo įvedimas Lietuvoje.
SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ


Gintaras Mitrulevičius, istorikas
2008-08-26

Apie socialdemokratinę Gruzijos Respubliką, bolševikinės Rusijos  įvykdytą jos užpuolimą ir užgrobimą 1921m. bei istorinių Lietuvos  socialdemokratų požiūrį į visa tai.

Šiandien, 2008 m. rugpjūtį, vykstant kariniam Rusijos ir Gruzijos konfliktui, Rusijos armijai įsiveržus į Gruziją ir iškilus pavojui pastarosios suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, yra pravartu prisiminti  kai kuriuos  istorinius Rusijos ir Gruzijos santykių aspektus, kaip kad, pavyzdžiui, 1921 m. tuometinės bolševikinės Rusijos įvykdytą socialdemokratų tuo metu valdomos Gruzijos užpuolimą ir jos teritorijos užėmimą ir, kadangi šis tekstas yra publikuojamas socialdemokratinės partijos internetiniame tinklapyje, prisiminti, kaip visa tai vertino to meto Lietuvos socialdemokratai.

SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ


Gintaras Mitrulevičius, istorikas

Socialdemokratai Lietuvos valstybingumo (at)kūrimo idėjos atgimimo procese (XIX a. pabaiga – 1918 m.)

Šių – 2008-ųjų vasario 16d. suėjo 90 metų nuo priėmimo Lietuvos Nepriklausomybės Akto, laikytino, anot teisininko D.Krivicko, „svarbiausiu, pagrindiniu ir pirminiu XXa. antrame dešimtmetyje atkurtos Lietuvos valstybės  teisės šaltiniu“ bei „dokumentu, kuriuo iš esmės remiasi pats moderniosios Lietuvos valstybės buvimo faktas“.  Minėtoji sukaktis yra puiki proga pažvelgti į atskirų lietuvių politinių jėgų vaidmenį Lietuvos valstybingumo idėjos atgimimo bei valstybingumo atkūrimo procesuose. Tad šiame straipsnyje glaustai pažvelgsime į pirmąją lietuvių politinę partiją – Lietuvos socialdemokratų partiją –LSDP sukūrusios lietuviškosios socialdemokratijos  vaidmenį minėtuose procesuose laikotarpyje nuo XIXa. pabaigos iki 1918 m. rudens.

SKAITYTI VISĄ TEKSTĄ

 
   
  Į viršų  
     
     
© 2004 Lietuvos socialdemokratų sąjunga
  Lietuvos socialdemokratų sąjungos būstinė Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Tel./faks. (8-5) 2122157, el. paštas: info@lsds.lt